sustipti

sustipti
sustìpti intr. Rtr, NdŽ, KŽ; M, L 1. sumenkėti: Aš tokio sustìpusio arklio nepirksiu Dgl. Vaikai nuogi ir iš bado sustipę brš. 2. Alk, Bgt, Srv, Vad, Skp, Skrb, Vlk, Lzd, Lš, Smn, Alv, Škn, Dov, Vvr, Kal šnek. prikentėti šalčio, sušalti: Sustipaũ visas GrvT113. Eik in kambarį – sustìpsi ir sirgsi Prn. Kad sustipaũ anądien, tai ir ant pečiaus pernakt vis drebėjau Ds. Parė[jo] visas sustìpęs, tai aš jam karštos arbatos KzR. Šaltas šiandiej rytas, matyt, kad piemuo teip sustìpęs Slm. Kaip tu nesustipaĩ tokiam šalty?! Dbk. Žiemą da kaip te būt, nesustipsiù, ale kojos sopa Ob. Važiuodamas sustipaũ kaip šuva Vžns. Čebatai kiauri, tai sustem̃pa Mlt. Apsvilk storiau, ba sustipsì Rš. Visas sustipaũ, sušalau bevažiuodamas Krs. Galiu sustìpti nū šalčio NmŽ. Vaikas visas sustìpęs, net mėlynas Šk. Baisumas vėjo ir šalčio – kad sustipaũ! Jrb. Sustipáu kaip šuo par dieną pri karvių Užv. Sustìpęs kap varlė i da pirkion neina Dglš. Lapės sustipusios lojo I. Užuot į aukštį pasikėlusios, ant šaltojo sniego nukrinta ir sustimpa Kel1881,98. 3. pavirsti į ledą, sukietėti: Šį vakarą lauke jau benga purvynas sustìpti Dr. Žiemą liuob sustìpti drabužis beskalbamas Krtn. | Visi runkeliai sustìpo Žlp. ^ Kad anas sastiptų̃! Lnt. 4. N sustingti, sustirti, pasidaryti nejudriam: Sustipęs SD341, Sut. Tas jau buvo visai sustìpęs K. Pirštai nuo šalčio sustìpo J. Pasimankštinti bus, kad sustimpì besėdėdama J. Kur tokį sustìpusį ligonį dėti Šv. Sustìpęs esi gatavai nū darbo Grdm. Sustìpo šit koja, nebipaeitu Jdr. Sustimpù, kaip naktį parguliu Pj. Visa nugara sustìpo Kv. Nu linų rovimo sustipáu į ragą Kal. Teip esu sustìpęs, strėnos nebišsitiesa Vvr. Ui, ka šaltà, sustipáu į šunį Krš. O kada, valdant jaučius, sustimpa ranka viena, grobi antra D.Pošk. Seni kauleliai sustipę I.Simon. Į negreitai eitantį ir sustipusį žmogų yra sakoma: žirglio[ja] it bitis šakume nešdamas S.Dauk. Sustipęs kaip iš vieno kaulo būtų esąs LTR(Yl). Sustìpęs buvau kaip ožys MitI71. Sustìpęs kaip vilkas Dr. Eina kaip arkliamusė sustìpęs End. Kaip žmogus pasėdi, i sustimpì kaip žydo ožka End. \ stipti; apstipti; atstipti; įstipti; išstipti; nustipti; pastipti; parstipti; perstipti; prastipti; pristipti; sustipti; užstipti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • sustipti — susti̇̀pti vksm. Apsivil̃k šiltai̇̃, kàd nesusti̇̀ptum …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apstipti — apstìpti intr. 1. K, Ser, KŽ apstingti, apdžiūti: Pašolio nėr, bet žemė apstipusi Dr. Duona apstìpusi, reiks kitos atpjauti Grg. 2. prk. nustėrti, apmirti: Apstipo tėvas ant tos sūnaus kalbos Rp. stipti; apstipti; atstipti; įstipti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstipti — atstìpti intr. 1. numirti: Ka tu tep miegotum atstipus! J.Jabl. 2. Š, KŽ šnek. atšalti. 3. atkerti, atšokti: Pavažas prikala pri ančkalo, kad neatstìptų Šts. stipti; apstipti; atstipti; įstipti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išstipti — išstìpti intr. 1. N, Š, Rtr, NdŽ, Trgn daugeliui nudvėsti, išgaišti: Visi jo gyvoliai išstìpo, t. y. išdvėsė J. Išstìpo [viščiukai] vienas per kitą – liko tik keturi Slv. Kiaulės liaukom apsergsta, numėlynuoja i išstem̃pa Klt. Vėžių daug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustipti — nustìpti Š, Rtr, KŽ 1. intr. R370, MŽ496, N(Rg), K, NdŽ, Sg, Žvr, Kpč nudvėsti: Anądien paršiokas nustìpo Lel. Ožka nustìpo, tai i ažukasėm po girnom Rš. Ka tik katinas kame nustìps, i neša į tą alksnyną Tl. Ugi lapė perkandusi areliui… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parstipti — parstìpti NdŽ žr. pastipti 1, 2. stipti; apstipti; atstipti; įstipti; išstipti; nustipti; pastipti; parstipti; perstipti; prastipti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastipti — pastìpti intr. NdŽ, KŽ 1. Sut, N, K, Š, Rtr, NdŽ, DŽ1 padvėsti: Nejaučiąs, negyvas, pastipęs SD174. Mūsų karvė pastìpo Ar. Šiais metais trys mūsų avys pastìpo Brs. Jei nešersi, tai spiečiai žiemoje badu pastips Rdž. Džiaugės džiaugės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašėlti — pašė̃lti intr. K, Rtr; BzF152, M 1. NdŽ kiek paišdykauti, padūkti: Vaikams reikia truputį pašė̃lti DŽ1. 2. Š išeiti iš proto, išprotėti, pamišti: Jis toks pašė̃lęs, kad veidą drasko J. 3. Dsn, Lzd, Smn, Šll, Vkš susirgti pasiutimo liga, pasiusti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pažagaruoti — intr. sušalti, sustipti, pasidaryti kaip žagarui: Vaikai pažagarãvę, pastybę Kb. žagaruoti; išsižagaruoti; pažagaruoti; užžagaruoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perstipti — intr. K, perstìpti KŽ 1. NdŽ prk. peralkti: Ne valia neėsti, kad šuo parstipęs yra J. Parstipau ėsti begrybaudamas Šts. Esu parstipusi – pjauna pakriauklius nevalgius Tv. Turbūt nemažai esi parstipęs, kad sausą duoną valgai, neblauki nė pietų Dr …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”